Kaip man gera ir malonu Šikt nuo liepto vandenin Šūdas plaukia ir garuoja Vis tolyn... tolyn... tolyn...
Maša miškelyje rinko melynes ir netiketai ant minos užmyne Net ir sapne aš matau nuolatos Jos žydras akis ant pušeles šakos
Muzikėlė tyliai groja Štai porele klausos Į žandikaulį iš kojos- Poilsis geriausias
Nei aš Amerikoj buvau, anei Mėnulyj Aš dėžę ruskajos pirkau ir sutikau bičiulį Sėdėjo butelį jisai kaip zekas uždarytas Kadaise iš šeimos rugių jis buvo išvarytas Pamerkė akį, labas tarė...... Kai pasisveikinom - pavasarėjo, Kai išsiskyrėm - nuo medžių krito lapai.
Ramanauskas Vytas, kilęs nuo Šiauliu Didelis banditas matos iš akiu Vakarais jos žydros, o rytais raudonos Taip jau atsitinka varant samagoną
Sapnavau aš tavo gražų veidą Akis be galo išraiškingas, Žvelgei tu į mane buku žvilgsniu, Ir aš buvau labai laimingas. Gėrėjaus tavo giliom šnervėm, Ilgais išraitymais ausų, Gėrėjaus tavo melsvom lūpom, skyle tarp priekinių dantų. Ir šiluma keista mane užliejo kad tavo grožį pažinau, Ranka mana pakilo švelniai Ir naaaa.... per snuki tau trenkiau. Iš nosies tau prapliupo kraujas, Taip pat jis bėgo is dantų, Aš pabudau labai iš lėto Ir buvo taip širdy smagu.
Aš turėjau dviratuką Vienas ratas nesisuka Per kiemelį važiavau Tik pyst į bordiurą Aš turėjau triratuką, Vienas ratas nusisuko ... blet kaip dėjaus ant asfalto
odin raz Fantomas b ozere kupalsia niurku dal - chui slomal bolsha ne kupalsia
Ateina Petka pas Čiapajevą: - Va, Vasilij Ivanovich, eilerašti parašiau: Stoit statuja S ogromnym huem Ruka podniata, A v nej granata Pagalvojo Čiapajevas: - Viskas gražu, Petka, tik vat huja nereikia, neidejiškai išeina... Po kiek laiko Petka: - Na štai, perdariau Stoit statuja, Ruka podniata A vmesto huja Visit granata Čiapajevas: - Petka, tu nesupratai, VISAI nereikia huja, mes gi komunistai ir t.t. Po kiek laiko Petka: - Na kaip šitas? Stoit statuja Sovsem bez huja Ruka podniata A vnej granata...
Gyvenimo keliuos paklydęs Tu atsistosi ant akmens Nusvirs tavo galva kaip bybis Ir nieks nepaduos vandens.
Aš myliu tave kaip Leniną vaikai mylejo aš laukiu tavęs kaip laukia žmones šiukšliu išvežejo aš ilgiuos tavęs kaip karves ilgisi melžeju aš trokštu tavęs kaip kartais trokšdama pachmielo...
Mažas berniukas upely žuvavo Ir netyčiom krokodilą pagavo Verke ilgai krokodilas senelis Gerklej jam užstrigo spaliuko ženklelis
Ir atėjo didis spalis eina naxuj kaip gražu tėtis neša vėliavėlę o aš Leniną nešu
